Tvarumo inovacijos statyboje: Interviu su Egle Klumbyte

Interviu su Egle Klumbyte

Pasaulyje, kuris vis labiau rūpinasi savo poveikiu aplinkai, statybų pramonė dėl savo didelio poveikio mūsų planetai atsidūrė mikroskopo akiratyje. Kauno technologijos universiteto vyresnioji mokslo darbuotoja, docentė Eglė Klumbytė atliko tyrimą šiuo klausimu straipsnyje „Viso pastato gyvavimo ciklo vertinimo tobulinimas taikant statinio informacinį modeliavimą: Principai ir geroji praktika”. Pauliaus Spūdžio interviu Eglė Klumbytė aiškina, kaip, pasitelkus skaitmeninius įrankius, tvarumo principus galima integruoti į sukurtą aplinką.

Paulius Spūdys: Pradėkime nuo jūsų tyrimo motyvų aptarimo. Kokie veiksniai paskatino jus pradėti domėtis tvarumo principų integravimu naudojant skaitmeninius įrankius užstatymo aplinkoje?

Eglė Klumbytė: Mūsų tyrimo motyvacija kyla iš neatidėliotino poreikio spręsti didelį statybų sektoriaus poveikį aplinkai. Todėl turime mažinti išmetamųjų teršalų kiekį per visą pastatų gyvavimo ciklą. Todėl šiuo metu esama spragų ir iššūkių siekiant visapusiškai suprasti pastato aplinkosauginį veiksmingumą. Nors dedama daug pastangų, kad statybos tvarumas taptų darnesnis, vis dar trūksta svarbios dalies – išsamios priemonės, kuri padėtų stebėti pastato kelią nuo jo pradinio projektavimo iki galutinio eksploatavimo nutraukimo.

Patobulinę viso pastato gyvavimo ciklo vertinimą (LCA) pasitelkdami pastato informacinį modeliavimą (BIM), galėtume užpildyti šią spragą, suteikdami dinamišką priemonę, kuri fiksuotų ir analizuotų duomenis kiekviename pastato gyvavimo etape. Tokiu būdu galime suteikti architektams, inžinieriams ir sprendimų priėmėjams išsamias įžvalgas, skatinančias kurti tvaresnius projektus, rinktis medžiagas ir taikyti tvaresnę eksploatavimo praktiką.

P. S.: Jūsų tyrime išsamiai aprašytas taikomųjų programų sąsajos (API), skirtos gyvavimo ciklo analizei atlikti, kūrimas. Kodėl jį sukūrėte?

EK: Tikslas buvo ne tik apžvelgti šios temos tyrimų būklę, bet ir pateikti pasiūlymą, kuris padėtų atverti naujas galimybes. Todėl sukūrėme pastato informacinio modeliavimo integravimo į gyvavimo ciklo vertinimą metodą, jo pagrindu sukūrėme API ir atlikome bandymą naudodamiesi atvejo analize.

API yra priemonė, leidžianti skirtingoms programinės įrangos sistemoms bendrauti ir keistis duomenimis. Savo atveju sukūrėme API, kuri iš BIM modelių ištraukia duomenis ir atlieka gyvavimo ciklo vertinimą, atsižvelgdamas į pastato poveikį aplinkai nuo projektavimo iki nugriovimo.

P. S.: Jūsų atvejo tyrime daugiausia dėmesio skirta dviejų aukštų daugiabučiui Nyderlanduose. Kaip pasirinkote šį pastatą ir kokios buvo pagrindinės išvados?

EK: Atranką lėmė tai, kad buvo atsižvelgta į regiono pastatų fondą, reikšmingą poveikį aplinkai ir duomenų prieinamumą. Nustatėme, kad mūsų API sėkmingai sukūrė šio pastato gyvavimo ciklo aplinkosaugos rodiklius. Svarbu tai, kad mūsų rezultatai gerai sutapo su rezultatais, gautais naudojant komercinę programinę įrangą, o tai patvirtina mūsų metodo tikslumą ir veiksmingumą.

Siūlomas metodas susideda iš trijų etapų: duomenų paruošimo, duomenų išskyrimo ir 6D BIM generavimo. Modelis buvo pritaikytas konkrečiam pastatui ir išskirti pagrindiniai lygmens (-ių) rodikliai.

PS: Jūsų tyrime taip pat pabrėžiami BIM-LCA integracijos iššūkiai. Ar galėtumėte plačiau papasakoti apie šiuos iššūkius ir jų poveikį pramonei?

EK: Vienas iš iššūkių yra tai, kad nėra vieningos duomenų bazės, kurioje būtų kaupiami įvesties duomenys, todėl sunku palyginti skirtingų projektų rezultatus. Manome, kad šiems iššūkiams spręsti ir tvariai praktikai skatinti būtina standartizacija, bendradarbiavimo pastangos ir mokymo metodai. „Level(s)” yra ankstyvojoje vystymosi stadijoje, todėl jam reikia daug veiksmų, kad įsitvirtintų rinkoje.

P. S.: Jūsų tyrime pabrėžta, kad lygmens (-ių) sistema yra perspektyvi priemonė. Ar galėtumėte paaiškinti, kaip ši sistema prisideda prie tvarumo statybų sektoriuje?

EK: „Level(s)” sistemoje pateikiamas rodiklių ir bendrų metrikų rinkinys, skirtas pastatų eksploatacinėms savybėms vertinti per visą jų gyvavimo ciklą. Joje pateikiama bendra kalba, kuria galima palyginti pastatus Europos šalyse ir suderinti su regioniniais ir nacionaliniais klimato kaitos tikslais. Į savo API įtraukdami lygmens (-ių) rodiklius siekiame dalyvauti šiame standartizavime.

PS: Žvelgiant į ateitį, kaip manote, kokie bus tolesni BIM-LCA integracijos ir tvarios statybos praktikos žingsniai?

EK: Dar daug ką reikia nuveikti. Reikia kurti daugiau standartizuotų duomenų bazių, skatinti inžinierius taikyti LCA priemones ir toliau tobulinti tokias sistemas kaip Level(s), kad jos geriau atitiktų pasaulinius tvarumo tikslus. Be to, į mūsų metodą įtraukus vietos duomenimis pagrįstus duomenis, būtų padidintas jo tikslumas ir aktualumas. Galiausiai, siekiant teigiamų pokyčių statybų sektoriuje, labai svarbus mokslininkų, pramonės specialistų ir politikos formuotojų bendradarbiavimas.

Eglė Klumbytė

Kauno technologijos universiteto Civilinės inžinerijos studijų programų vadovas, vyresnysis mokslo darbuotojas ir docentas

Paulius Spūdys

Paulius Spūdys yra KTU doktorantas. Jis dirba projekte "SmartWins" jaunesniuoju tyrėju ir projekto vadovu.

Ar norite sužinoti daugiau?